
PEPE H
Pipisti, José Fernández de Henestrosa, uka jilataxa tituru arkiri jisuyita tamana jakasiri jilatänwa. Tatituru arkaña sarnaqawipawa ch’amañchatayna tatituna amtanakapa yatiyañataki, qhanañchañataki, munasiriñataki kamisatixa tatituxa munasiri markachirinakaru ukhama. Purinkäna markasaru ukhatpachawa chuymapaxa sinti munasiña katuqatayna ukhatpacharakiwa munasiritayna aymara markasaru. Taqi chuymawa iyaw satayna, nayranakapasa chuymasa jist’artkaspa ukhamataynawa, jupatakisti tatitusa pachpa markata arsunkaspa ukhamataynawa. Tata pipirakiwa uka amuyanakapampixa jaytawayistu mä thakhi, ukhamaraki iyawsawi, juk’ampi jakasiñataki.
Jichasti, walja qilqatanakapa utjkatayna lup’iwinakapata, sarnaqawinakapata ukanakaraki apthapisa ucht’anita, urasanakaxa wali k’uchi kusisita chuymampi qilqata, urasasti llakt’at chuymampisa kunatixa, janiwa taqisa kikpa amuyanipkataynati janirakiwa kunas lurt’añjamakataynati ukampisa wali ch’amampiwa sarnaqiritayna pachpa iyawsawipampi ch’amañchata.
Qilaqatanakasti, pachpa arupana wakt’ayatarakiwa, janiwa jaqukipatakiti.
Tata Xavier Albó jilatarakiwa wakt'ayi qallta arunaka uka Cartas desde el Altiplano sata qilqatanakaru (Introducción)
Cartas desde el Altiplano.
Cartas desde el Altiplano interior.
Cartas desde el Altiplano
"...No deja de ser curiosa esta vida, de una lado para otro y tan llena de vivencias que hacen que en cualquier parte me encuentre bien y hacen que la geografía vaya cambiando a medida que van apareciendo rostros concretos queridos... Cada vez hay más sitios a los que quisiera volver y cada vez hay más personas con las que me quisiera volver a encontrar y esto me resulta maravilloso y me hace sentir muy feliz." [25-1-85]
Jichhasti jikxatatawa Pipina carta qilqanakapa: Cartas desde el Altiplano satakixa ukanaka.
1. "Las pampas de San Andrés" (1983).
Las pampas de San Andrés de Machaqa, encierran muchos secretos, por eso es que esta noche después de haber estado durante dos días paseando por ellas, se me ha ocurrido contarles sobre uno de sus secretos: TODO ES UN REGALO DE DIOS.
2. "Hermanitas" (1983-1985).Queridas hermanitas: El otro día cuando alguna de ustedes estaba un poco triste porque no tenían “cartas de su casa”, les dije que si querían podía escribirles. Al día siguiente mientras dormía se me ocurrió pensar que podría ser interesante mantener con uds. una conversación por escrito en forma de carta y hoy me estoy animando a hacerlo.
Volver al inicio
Cartas desde el Altiplano interior
Jichhasti jikxatarakitawa Pipina carta qilqanakapa: Cartas desde el Altiplano interior satakisa ukanaka. Chuyma manqhata mistuta qilqanaka.
1. "Sinti munat jilatanaka, kullakanaka" (25-3-2001).
Unas letras y primeros comenatrios al llegar.
El viaje muy bueno y muy bien atendidos. Esto de ser llevado de un lugar a otro en silla de ruedas, una maravilla por lo cómodo y porque te ahorras todos los trámites. A parte de lo interesante de ver el mundo desde la enfermedad.
De nuevo un rato con ustedes para tenerles al día de este caminar hacia "el Valle de Hebrón".
Un primer resumen es que me encuentro muy bien, sin grandes problemas de respiración y con mucho apetito. El jueves ya me han comunicado que se inician los exámenes de laboratorio y quizá alguna otra prueba de respiración. Y para el lunes día 2 la prueba de la resonancia. Me parece que de momento no hará falta el internarme y que lo dejarán para cuando me hagan la biopsia del pulmón.
Machaq amuyt'anaka
-
Inalmamana aski yänakapa. Néstor Calle Pairumani.
Inalmama jan ukaxa kukamama (Erytroxilum coca), jayani marani ch’uxna quqawa, jichhapachanakaxa yatisiwa niya 4000ni maranitapa. ... -
Wakisiwa yatiyaña lurawinaka Catalunya markana
Wakisiwa yatiyaña taqi lurawinaka ukhamaraki amtawinaka utjki Aymara Markaru Yanapt'iri TAntachawina khaysa Catalunya markana, aruskipt'aña ... -
Nayra Markanakaru jiskt’awi tuqita. Mauricio Díaz Vidaure. CEJIS
Jach’a marka utt’ayañasti Estado sutini, wakisiwa pä tuqita uñakipaña, markachirinaka tuqita ukhamaraki pachpa Estado tuqitsa, ... -
Iwija chaluna. Leandro Quispena qillqata, JAQI ARU
Yapump uywamp jakasirinakan sarnaqawipax kunayman sarawiniwa. Jupanakax yatipxiwa, kunayman manq’anak wakicht’asiña. Ukatwa, kunjamas iwij chalunxat ...




